- išmikčioti
- išmikčióti tr., intr. mikčiojant ištarti: Ji nieko negalėjo išmikčioti rš. Mūsų senį suėmė! – vos išmikčiojo V.Kudir. \ mikčioti; išmikčioti; numikčioti; pamikčioti; pramikčioti; sumikčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išmikčioti
Look at other dictionaries:
išbukčioti — tr. bukčiojant pasakyti, išmikčioti: Kol anas išbukčiojo žodį! Rš. bukčioti; išbukčioti; susibukčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
mikčioti — mikčioti, ioja, iojo 1. intr. I su užsikirtimais kalbėti, miksėti; meknoti: Mermeklis mikčio[ja] šnekėdamas: i i i, mi mi mi J. Ė kai gieda, nemikčioja OG317. Jis mikčiodamas kalba, taip apsigimęs Grz. Ir dabar sunkiai šneka, mikčioja Pc. Kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
numikčioti — tr., intr. Ds mikčiojant, neaiškiai pasakyti: Ką jis tenai numikčiojo, nesupratau Rm. mikčioti; išmikčioti; numikčioti; pamikčioti; pramikčioti; sumikčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamikčioti — intr. 1. mikčioti, neaiškiai kalbėti kurį laiką: Jis tik pamikčiojo ir nieko nepasakė Rm. Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas rš. Valandėlę pamikčiojęs, stvėrėsi šitokio įrodinėjimo rš. 2. truputį užsikertant kalbėti, mikčioti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pramikčioti — tr., intr. pratarti, pasakyti neaiškiai, mikčiojant: Paklaustas led pramikčiojo, ko atėjo Sb. Jis pramikčiojo vieną kitą žodį rš. mikčioti; išmikčioti; numikčioti; pamikčioti; pramikčioti; sumikčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumikčioti — intr. 1. mikčiojant pratarti: Sumikčiojo sau po nosia – nieko negalėjau suprast Gs. 2. truputį pamikčioti, miktelėti: Jis, truputį sumikčiojęs, atsakė rš. Užsikirto kalbėdamas ir, ieškodamas žodžių, kelis sykius sumikčiojo rš. mikčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
